NAUJIENOS

« Atgal

Minint Salomėjos Nėries gimtadienį

Lapkričio 6 d. Alytaus Putinų gimnazijos 25 mokiniai kartu su neformaliojo ugdymo mokytoju Vytautu Bigaila ir bibliotekininke Egle Juodžiukyniene, atstovaudami kultūros sambūriui „Putinų balsai", vyko į Palemoną – Kauno priemiestį, esantį prie Kauno marių, kur yra poetės Salomėjos Nėries memorialinis muziejus. Ši išvyka buvo skirta paminėti garsios lietuvių poetės Salomėjos Nėries  115-ąjį  gimtadienį  ir pagerbti rašytoją  uždegant žvakelę ant jos kapo Petrašiūnų kapinėse.

Mokiniai, nuvykę į Salomėjos Nėries šeimos buvusius namus, išgirdo daug įvairių įdomių faktų apie poetę. Jie sužinojo, jog poetė pradėjo rašyti dar paauglystėje ir rašė iki pat mirties. Rašytoja pasirašydavo įvairiausiais slapyvardžiais ir tik vėliau pradėjo pasirašinėti savo vardu. Salomėja Nėris (Bačinskaitė-Bučienė) dažniausiai rašė eilėraščius, daugelis jų tapo dainomis, skambančiomis iki šių dienų (na, pavyzdžiui‚ „Kaip žydėjimas vyšnios"). Gimnazistai turėjo galimybę apžiūrėti poetės namus, pamatyti jos mėgstamą terasą, poetės vyro Bernardo kūrybinę dirbtuvę (jis buvo skulptorius), taip pat  pačios poetės  jaukią darbo vietą, kurioje ji pajusdavo įkvėpimą. Salomėjos namai buvo labai gražūs ir tuo metu  madingi (įsikūrė prieškariniais 1937 metais, ką tik gimus sūneliui Sauliui Balandžiui – projektavo ir statė pats Bernardas Bučas). Beje, rašytoja domėjosi to laiko madomis, mėgo puoštis.

Gimnazistai taip pat sužinojo apie Salomėjos Nėries ligą – kepenų vėžį. Kai poetė su vaikeliu grįžo po nepakeliamos karo metų tremties Rusijos tolybėse į  Lietuvą, Kaune greitai buvo paguldyta į ligoninę. Ji labai rūpinosi išleisti savo paskutinį eilėraščių rinkinį, pavadintą „Prie didelio kelio", tačiau leidėjai pervadino knygą „Lakštingala negali nečiulbėti", išspausdino ne visus jos eilėraščius. Kai rašytojai jau mirties patale  atnešė išleistą rinkinį, jai labai nepatiko, nes akivaizdžiai svetimų rankų buvo „padirbėta". Ji nujautė, kad atėjo paskutinės dienos, norėjo pasilikti Lietuvoje, bet rašytoją primygtinai, kaip tarybinę veikėją, lėktuvu išgabeno į Maskvos ligoninę, kurioje po kelių dienų  – 1945 m. liepos 7 d. ji mirė.

Šio pasakojimo apie Salomėjos Nėries sudėtingą, įvairiai vertinamą ir interpretuojamą  gyvenimą labai įdėmiai klausėsi gimnazistai, o vėliau pasiskirstė į dvi komandas ir pagal kultūros paso paslaugas dalyvavo edukacinėje programoje TAIP arba NE, kuri artimai siejosi su tuo, kas išgirsta ar pamatyta.

Vėliau mokiniai nuėjo į Lakštingalų slėnį prie Kauno marių, kur dar ne taip seniai rinkdavosi  poetai  ir poezijos mėgėjai į poezijos šventes, tradicinius Poezijos pavasarius. Buvo padeklamuota keletas poetės eilėraščių. Vėliau Putinų jaunimas aplankė poetės kapą Petrašiūnų kapinėse. Paminklas ant kapo – tai poetės vyro Bernardo kūrinys. Šalia paminklo uždegus atminimo  žvakelę dar padeklamuotas  vienas  gražus  ir prasmingas  eilėraštis „Alyvos". Mokiniams ši ekskursija buvo įdomi ir naudinga. Tai galima suprasti iš pateiktų klausimų.

Po ekskursijos apklausėme kelis mokinius, kuriems ypač patiko ši diena. Vienas iš jų pasakė: „Ši ekskursija neleido mums pamiršti vienos iš garsiausių Lietuvos poečių." Mokiniai praplėtė žinias apie rašytoją ir jas panaudos literatūros pamokose. „Ekskursija buvo išskirtinė – turėjome progą ne tik susipažinti su poetės gyvenimu ir kūryba, bet ir pamatyti  jos pačios namus", – mokiniai dalijosi įspūdžiais ir kitą dieną.

Ekskursija  garsios poetės gimtadienio proga labai patiko visiems mokiniams ir vadovams.                Greta  Vaškevičiūtė,  Putinų gimnazijos III b kl. mokinė                                                                        Eglės Juodžiukynienės nuotr.



Dar nėra komentarų. Būti pirmam.

Švietimo įstaigos