Gimnazijos

Senosios gimnazijos Lietuvoje

                 Pirmoji gimnazija įkurta 1538 m. Strasbūre (Prancūzija). Gimnazijos – įvairių tipų vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos. Lietuvoje pirmąsias gimnazijas XVII a. I pusėje įkūrė evangelikai reformatai: Biržuose, Vilniuje, Kėdainiuose. Kitos bendrojo lavinimo vidurinės mokyklos XVI–XVII a. Lietuvoje vadintos kolegijomis, vėliau apygardų mokyklomis. Po 1803–1804 m. švietimo reformos gimnazijomis pavadintos apygardų mokyklos, jose mokymasis trukdavo 6–7 metus. XIX a. pabaigoje veikė: Kauno gubernijoje – 4 gimnazijos (Kaune ir Šiauliuose po 1 berniukų ir mergaičių) ir 1 realinė mokykla (Panevėžyje), Vilniaus gubernijoje – 3 gimnazijos (2 berniukų, 1 mergaičių), 1 realinė mokykla ir 1 aukštesnioji mergaičių mokykla (visos Vilniuje), Suvalkų gubernijoje – 3 gimnazijos (Suvalkuose berniukų ir mergaičių, Marijampolėje berniukų). Gimnazijose buvo dėstoma rusų kalba, tik Suvalkų ir Marijampolės gimnazijose buvo dėstoma lietuvių kalba, leidžiama mokytojauti lietuviams.

                 Lietuvoje 1914 m. buvo 30 gimnazijų, bet per I pasaulinį karą daugelis jų buvo evakuotos į Rusijos gilumą.

                 Vilniuje 1915 m. buvo įkurta pirmoji gimnazija (berniukų) lietuvių dėstomąja kalba. 1915–1919 m. lietuviškos gimnazijos įkurtos Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Švenčionyse.

                

Gimnazijos ir progimnazijos tarpukario Nepriklausomoje Lietuvoje

                 Tarpukario Nepriklausomoje Lietuvoje iki 1936 m. egzistavo bendrojo lavinimo mokyklos struktūra 4 + 4 + 4. Lietuvoje veikė 4 metų pradžios mokyklos, 4 metų progimnazijos bei 4 metų gimnazijos, kuriose kartu buvo ir progimnazijos klasės (atitiko 4 žemesniąsias gimnazijos klases), todėl gimnazijose buvo mokomasi 8 metus. Progimnazijos Lietuvoje pradėtos steigti per I pasaulinį karą (1917 m. įsteigtos Kupiškio ir Biržų progimnazijos). 1918–1919 m. įsteigta keliolika progimnazijų, kurių dalis netrukus ėmė peraugti į gimnazijas. Kol nebūdavo baigiamųjų 7–8-ųjų klasių, mokykla buvo vadinama progimnazija. Greta progimnazijų 3 dešimtmetyje – 4 dešimtmečio pradžioje veikė vadinamosios vidurinės mokyklos (keturklasės), kurios mažai kuo skyrėsi nuo progimnazijų (vietoje lotynų kalbos jose kartais buvo dėstoma buhalterija).

                 Lietuvoje 1936 m. bendrojo lavinimo mokyklos struktūra buvo pakeista į 6 + 3 + 4. Po 1936 m. švietimo reformos ėmė veikti 6 metų pradžios mokyklos, o pailgėjus mokymosi laikui jose, progimnazijose mokymosi laikas sutrumpėjo iki 3 metų, gimnazijose – iki 7 metų (trys žemesniosios gimnazijos klasės atitiko progimnazijos klases).

                 Lietuvos gimnazijos daugiausia buvo mišraus tipo (jose kartu mokėsi mergaitės ir berniukai), tačiau didžiuosiuose miestuose, kuriuose buvo daugiau negu viena gimnazija, veikė atskiros mergaičių ir berniukų gimnazijos. Buvo nustatyti 5 gimnazijų tipai: humanitarinė gimnazija (sustiprintas lotynų kalbos mokymas); realinė gimnazija (sustiprintas gamtos ir matematikos mokslų mokymas); gimnazija, kurioje sustiprintai mokoma užsienio kalbų; gimnazija, kurioje dėstomi komercijos dalykai; klasikinė gimnazija (sustiprintas senųjų kalbų dėstymas).

                 Lietuvoje 1939–1940 m. veikė 40 valstybinių ir 29 privačios gimnazijos, taip pat buvo 20 valstybinių ir 7 privačios progimnazijos.

 

Sunki Alytaus gimnazijos kūrimo pradžia

                 Besibaigiant I pasauliniam karui (1914 m. liepos 28 d. – 1918 m. lapkričio 11 d.), Lietuvos Taryba 1918 m. vasario 16 d. paskelbė, kad atkuriama Nepriklausoma Lietuvos valstybė. 1918 m. lapkričio 11 d. sudaryta pirmoji Lietuvos Vyriausybė – Ministrų kabinetas, įsteigta Lietuvos švietimo ministerija. Prasidėjo Lietuvos nepriklausomybės kovos – karai su bolševikais, bermontininkais ir lenkais 1918–1920 m. Lietuva po I pasaulinio karo ir Nepriklausomybės kovų buvo nuniokota, žmonės pavargę ir nuskurdę. Reikėjo kurti savo valstybę, vystyti šalies ūkį, plėtoti kultūrą ir švietimą – ugdyti raštingus, tautiškai susipratusius ir pilietiškai aktyvius būsimosios Lietuvos valstybės piliečius.

                 Pirmoji lietuviška pradžios mokykla Alytuje (Pirmajame Alytuje, vadinamoje Vilniaus pusėje) įsteigta 1916 m. (iki tol veikė mokyklos, kuriose buvo mokoma lenkų ir rusų kalbomis). Alytuje (vadinamoje Suvalkų pusėje) 1918 m. įkurta antroji lietuviška pradžios mokykla. Mokyklos Alytuje toliau buvo kuriamos aiškiai laikantis nacionalinio principo: 1919 m. miesto Suvalkų pusėje pradėjo veiklą dvi lenkų ir viena žydų mokyklos. Suprantama, kad pradžios mokyklų alytiškiams nepakako, reikėjo aukštesnio lygmens mokyklos. Alytuje 1918 m. pabaigoje susidarė lietuvių mokytojų švietimo komitetas, kuris siekė, kad mūsų mieste būtų įsteigta vidurinė mokykla. Buvo gautas Švietimo ministerijos leidimas įsteigti Alytuje keturių klasių vidurinę mokyklą, kuri pradėjo veikti 1919 m. rugsėjo 1 d. Iš pradžių turėjo dvi klases ir apie 80 mokinių, kuriuos mokė 6 mokytojai. Pirmasis mokyklos vadovas – matematikos mokytojas Kazys Klimavičius (vadovavo 1919–1923 m.), antrasis – kun. Juozapas Jakštys (vadovavo 1923–1926 m.). Mokykla laikinai naudotis gavo trijų aukštų buvusių kareivinių pastatą prie Įgulos bažnyčios, kuris buvo stipriai nuniokotas (išplėšti langai, durys, apgriautos krosnys). Dirbo daug mokinių ir jų tėvų, kad pastatas būtų tinkamas mokyklos veiklai. Prie mokyklos veikė mokinių tėvų išlaikomas bendrabutis.

                 Lietuvos švietimo ministro įsakymu 1923 m. Alytaus vidurinei (keturių klasių) mokyklai buvo suteiktas progimnazijos statusas ir kartu atidaryta penktoji klasė. 1924 m. rugsėjo 1 d. atidaryta šeštoji klasė. Mokyklai tarp miesto ir geležinkelio buvo skirtas žemės sklypas (prie būsimos S. Dariaus ir S. Girėno gatvės), o Krašto apsaugos ministerija perdavė mokyklos reikalams buvusios karo ligoninės prie Pontono kareivinių medinį pastatą, kuris buvo išardytas ir pastatytas kaip namas mokyklai. Taip Alytuje 1923 m. atsirado garsusis istorinis Žaliosios mokyklos pastatas, kuriame veikė senoji Alytaus gimnazija.     

                  

Alytaus valstybinė gimnazija

                 1925 m. rugpjūčio 1 d., atidarant septintąją klasę, Lietuvos Respublikos švietimo ministro įsakymu Alytaus progimnazijai buvo suteiktas gimnazijos statusas ir ji pavadinta Alytaus valstybine gimnazija. 1926 m. liepos 10 d. buvo sukomplektuota paskutinioji gimnazijos klasė – aštuntoji. Tuomet gimnazijoje mokėsi 404 mokiniai, kuriuos ugdė 27 mokytojai. Pirmoji septyniolikos abiturientų laida išleista 1927 metais (kiti šaltiniai nurodo skaičius 19 ir 21). Alytaus valstybinę gimnaziją 1927–1940 m. baigė 14 abiturientų laidų (iš viso apie 350 asmenų).

                 Alytaus valstybinės gimnazijos pastatas, pastatytas 1923 m. iš buvusios karo ligoninės statybinių medžiagų, iš pradžių buvo iš apvalių rastų, sienos iš išorės neapkaltos lentomis, o viduje nenutinkuotos, todėl žiemą buvo šalta, prasta buvo patalpų sanitarinė būklė. Gimnazijos teritorija nebuvo aptverta, todėl gadino būsimosios S. Dariaus ir S. Girėno gatvės ir Laisvės Angelo (pastatytas 1928 m.) aikštės vaizdą. Po truputį buvo tvarkomos vidaus patalpos (plytinės krosnys pakeistos koklių krosnimis, nutinkuotos patalpų vidaus sienos, o pastatas iš išorės apkaltas lentomis, kurios buvo nudažytos žalia spalva), 1931–1934 m. mokyklos teritorija buvo aptverta tvora, šalia jos link Laisvės Angelo aikštės nutiestas šaligatvis.              

                 Netoli gimnazijos, Birutės ir Pulko gatvių kampe, 1933 m. pastatytas modernus dviejų aukštų mūrinis pradinės mokyklos pastatas (dabar – Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos pastato dalis), kuriame buvo įrengta aktų salė su parketo grindimis, o virš pagrindinių įėjimų nuo Birutės gatvės pusės švietė Lietuvos herbas – Vytis ir tarpukariu naudotas Alytaus herbas, kuriame buvo pavaizduotos trys baltos lelijos raudoname skyde. 1937 m. pastatytas dar vienas pradinės mokyklos pastatas (dabar – Senamiesčio pradinės mokyklos pastato dalis) Birutės gatvėje prie miesto stadiono.

                 Alytaus valstybinėje gimnazijoje buvo dėstoma daug disciplinų: lietuvių, vokiečių, prancūzų kalbos, fizika, istorija, tikyba, filosofija, muzika, higiena ir kt., sustiprintai – matematika ir gamtos mokslai, lotynų kalba, kurį laiką veikusiose realinėse gimnazijos klasėse dėstyta buhalterija. Gimnazijos pedagogai laikėsi edukologinių nuostatų, kad mokiniai turi būti ugdomi humanizmo ir katalikiško dvasingumo, tautiškumo ir patriotiškumo dvasia. Buvo siekiama skatinti jų kūrybinius sugebėjimus, savarankiškumą ir kritinį mąstymą, suteikti kuo platesnį bendrąjį išsilavinimą. Tam buvo skirtos ne tik pamokos, bet ir šiuolaikiniais terminais kalbant neformalusis ugdymas. Gimnazijoje veikė daug knygų ir kitų leidinių turinti biblioteka, daug neformaliojo ugdymo būrelių: istorikų, literatų, matematikų, gamtininkų, chemikų, fizikų, aviamodeliuotojų, menininkų, kalbotyros, kūno kultūros ir sporto, tikybos ir kt.

                 Garsėjo muzikos mokytojo Stasio Navicko (jis gimnazijoje be pertraukos dirbo 22 metus ir 1944 m. su šeima pasitraukė į Vokietiją) vadovaujami gimnazijos mokinių mišrus choras ir mokinių orkestras, kurie aktyviai dalyvaudavo ne tik mokyklos, bet ir miesto bendruomenei skirtuose renginiuose.

                 Alytaus valstybinėje gimnazijoje buvo rengiamos didelės sporto šventės, koncertai ir meno programų vakarai, tautos ir valstybės švenčių minėjimai, skirti ne tik gimnazistams ir jų mokytojams, bet ir plačiajai visuomenei. Pačioje gimnazijoje aktyviai veikė mokinių organizacijos. Ypač paminėtina dar 1925 m. kovo 18 d. įsteigto gimnazijos mokinių šaulių būrio veikla ir skautų organizacijos, kurią 1938 m. sudarė atskiri mergaičių ir berniukų tuntai, vieniję net 260 narių, atlikti geri darbai.   

                 Skirtingais laikotarpiais gimnazijoje veikė įvairūs suaugusiųjų mokymo kursai: mokytojų kvalifikacijos tobulinimo, atskirų mokymo dalykų (pvz., lietuvių k.), įvairių gimnazijos klasių mokymo programų ir pan. Kursus lankė įvairių specialybių civiliai darbuotojai, kariškiai, policininkai, valstybės tarnautojai.

                 Alytaus valstybinei gimnazijai 1925–1940 m. yra vadovavę penki direktoriai (skliausteliuose nurodyti darbo direktoriaus pareigose metai): kun. Juozapas Jakštys (1923–1926 m.), Jonas Eidėnas (apie 3 mėn. 1926 m.), Steponas Vaitkevičius (1926–1935 m.), Pranas Gustaitis (1935–1938 m.), Adolfas Orvidas (1938–1940 m.).

                 1939–1940 mokslo metais gimnazijoje mokėsi 775 mokiniai (411 mergaičių ir 364 berniukai), kuriuos ugdė 28 mokytojai, visi įgiję aukštąjį išsilavinimą. Suprantama, kad tiek mokinių palyginti nedideliame Žaliosios mokyklos pastate sutilpti negalėjo, todėl buvo įkurdinti kituose pastatuose: vadinamajame „Versalyje" – A. Zimavičienės name Vilniaus gatvėje, vadinamoje „Špokinyčioje" Pušyno gatvėje pačioje pamiškėje, vadinamoje „Alinėje" Vilniaus gatvėje – advokatui Bokšickiui priklausančiame pastate, vadinamoje „Stotyje" – netoli geležinkelio stoties, vadinamuose „Dugnuose" Lelijų gatvėje, taip pat šalia Šv. Angelų Sargų bažnyčios buvusio namo antrame aukšte. Be to, dėl patalpų trūkumo kai kurioms klasėms tekdavo dirbti popietiniu metu.

                 Alytaus valstybinė gimnazija suvaidino svarbų vaidmenį ne tik Alytaus, Dzūkijos, bet ir visos Lietuvos gyvenime: ji buvo švietimo, kultūros ir lietuvybės židiniu, o ją baigę gimnazistai vėliau tapo mokytojais, medikais, inžinieriais, kunigais, teisininkais, karininkais, policininkais, darbininkais, ūkininkais ir kitų Nepriklausomai Lietuvai reikalingų profesijų kvalifikuotais darbuotojais, susipratusiais lietuviais ir Lietuvos patriotais, kuriančiais naująją Lietuvą.      

                

Paskutinis Alytaus gimnazijos dešimtmetis

                 Sovietų Sąjungai 1940 m. vasarą okupavus Lietuvą, 1940 m. rugsėjo 15 d. Alytaus valstybinė gimnazija buvo sujungta su Alytaus žydų progimnazija ir miesto pradžios mokyklomis į vieną vidurinę mokyklą su vienuolika klasių.

                 Nacistinei Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą ir 1941 m. vasarą okupavus Lietuvą, 1941 m. rugsėjo 15 d. grįžta atgal prie tarpukariu buvusios švietimo sistemos Alytuje, tačiau Nepriklausomos Lietuvos laikų gimnazijos pavadinimas buvo šiek tiek pakeistas: žodis „valstybinė" buvo išbrauktas ir toliau gimnazija oficialiai buvo vadinama Alytaus gimnazija. Nebeliko Lietuvos valstybės, nebeliko ir žodžio „valstybinė" Alytaus gimnazijos pavadinime.

                 1942 metais pirmą kartą Alytaus istorijoje mieste veikė vien lietuviškos švietimo įstaigos: 3 pradžios mokyklos, Alytaus gimnazija, Amatų mokykla, Žemės ūkio mokykla ir Mokytojų seminarija.

                 Net ir sunkiais sovietų, o vėliau ir nacių okupacijų metais Alytaus gimnazija tęsė darbą. 1940–1944 m. jai vadovavo šie direktoriai: Stasys Totorius (1940–1941 m.), Mykolas Babilius (apie 3 mėn. 1941 m.), Stasys Barzdukas (1941–1944 m.).

                 Rudąjį okupantą (vokiečius nacistus) pakeitus raudonajam okupantui (sovietams), Alytaus gimnazija 1944 m. buvo reorganizuota į dvi gimnazijas: 1-ąją berniukų gimnaziją ir 2-ąją mergaičių gimnaziją. Penkerius metus Alytaus gimnazistės ir gimnazistai buvo ugdomi atskirose gimnazijose. Alytaus 1-ajai (berniukų) gimnazijai vadovavo Pranas Purvis (1944–1945 m.) ir Nikodemas Judickas (1945–1949 m.), o Alytaus 2-ajai (mergaičių) gimnazijai – Stefanija Žičkauskaitė-Haškerienė (1944–1945 m.) ir Larisa Perfenčikaitė-Kunčinienė (1949–1950 m.).

                 Alytaus 1-oji (berniukų) gimnazija 1949 m. buvo pavadinta Alytaus 1-ąja vidurine mokykla, o Alytaus 2-oji (mergaičių) gimnazija buvo pavadinta Alytaus 2-ąja vidurine mokykla.

                 Nuo to laiko daugiau kaip penkis dešimtmečius Alytuje nebuvo gimnazijų.

 

Penki dešimtmečiai Alytuje be gimnazijų

                 Nuo 1949 m. iki 2000 m. Alytuje nebuvo gimnazijų. Nuo 1949 m. veikė atskiros berniukų (1-oji) ir mergaičių (2-oji) vidurinės mokyklos, o 1954 m. perėjus prie mišrios mokymo sistemos ir šioms mokykloms priskyrus atskirus miesto mikrorajonus, mergaitės ir berniukai pradėjo mokytis kartu: dalis 1-osios vidurinės mokyklos berniukų perėjo į 2-ąją, o dalis 2-osios vidurinės mokyklos mergaičių – į 1-ąją. Alytaus 1-oji (dabar – Alytaus Dzūkijos pagrindinė mokykla) ir 2-oji (dabar – Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija) vidurinės mokyklos savo gimimo metais pagrįstai gali laikyti Alytaus gimnazijos įkūrimo metus – 1919-uosius. Šios mokyklos yra tarsi galingo kamieno – Alytaus gimnazijos – gražios šakos.

                 Alytaus 1-oji vidurinė mokykla 1996 m. buvo pavadinta Alytaus Dzūkijos vidurine mokykla, o nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. tapo Alytaus Dzūkijos pagrindine mokykla.       

                 Alytaus 2-ajai vidurinei mokyklai 1994 m. suteiktas garbingas Lietuvos partizanų vado, generolo Adolfo Ramanausko-Vanago vardas.

                 Alytaus 3-ioji (rusų) vidurinė mokykla įkurta 1947 m., likviduota – 2001 m.

                 Alytaus 4-oji vidurinė mokykla įsteigta 1965 m. (reorganizavus buvusią septynmetę mokyklą, veikusią nuo 1956 m.), o 1994 m. ji pavadinta Alytaus Piliakalnio vidurine mokykla. Nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. ši mokykla tapo Alytaus Piliakalnio pagrindine mokykla.

                 Alytuje 1950 m. buvo 11790 gyventojų, 1960 m. – 13100, 1970 m. – 28100, 1980 m. – 57400, 1990 m. – 74900. Gyventojų skaičius taip sparčiai didėjo todėl, kad Alytus buvo paverstas pramonės miestu. Buvo statomos didžiulės gamyklos, nauji ištisi miesto mikrorajonai. Suprantama, kad daugėjo mokyklinio amžiaus vaikų, todėl turėjo plėstis ir mokyklų tinklas.

                 Alytaus 5-oji vidurinė mokykla įsteigta 1970 m., o 1994 m. ji pavadinta Alytaus Dainavos vidurine mokykla. Nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. ši mokykla tapo Alytaus Dainavos pagrindine mokykla.

                 Alytaus 6-oji vidurinė mokykla įsteigta 1974 m., o 1994 m. pavadinta Alytaus Putinų vidurine mokykla.

                  Alytaus 7-oji vidurinė mokykla įsteigta 1975 m., o 1996 m. pavadinta Alytaus Šaltinių vidurine mokykla. Nuo 2002 m. rugsėjo 1 d. ši mokykla tapo Alytaus Šaltinių pagrindine mokykla.

                 Alytaus 8-oji vidurinė mokykla įsteigta 1977 m., o 1994 m. pavadinta Alytaus Vidzgirio vidurine mokykla. Nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. ši mokykla tapo Alytaus Vidzgirio pagrindine mokykla.

                 Alytaus 9-oji vidurinė mokykla įsteigta 1980 m., o 1996 m. pavadinta Alytaus Jotvingių vidurine mokykla.

                 Alytaus 10-oji vidurinė mokykla įsteigta 1984 m., o 1994 m. pavadinta Alytaus „Volungės" vidurine mokykla. Nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. ši mokykla tapo Alytaus „Volungės" pagrindine mokykla.

                 Alytaus 11-oji vidurinė mokykla įsteigta 1988 m., o 1994 m. pavadinta Alytaus Panemunės vidurine mokykla. Nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. ši mokykla taps Alytaus Panemunės pagrindine mokykla.

                 Alytaus 12-oji vidurinė mokykla įsteigta 1989 m., o 1994 m. pavadinta Alytaus Likiškėlių vidurine mokykla. Nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. ši mokykla taps Alytaus Likiškėlių pagrindine mokykla.

                 Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo paskelbimą 1990 m. kovo 11 d. Alytus pasitiko turėdamas 12 vidurinių mokyklų, kuriose mokiniai mokėsi nuo 1 iki 12 klasės (iki 1986 m. nuo 1 iki 11 klasės).

                 Alytaus katalikiškoji vidurinė mokykla įsteigta 1996 m., o 1998 m. pavadinta Alytaus šv. Benedikto vidurine mokykla.

                 Alytaus 7-oje vidurinėje mokykloje 1993 m. įsteigtos jaunimo klasės, kurios veikė tais metais likviduoto Alytaus 13-ojo lopšelio-darželio patalpose. Ten 1996 m. įsteigta Alytaus jaunimo mokykla, kuri 2002 m. reorganizuota į Alytaus jaunimo ir suaugusiųjų mokyklą.

                 Tiesa, nuo 1949 m. iki 1954 m. buvusiose Alytaus gimnazijos patalpose (Žaliojoje mokykloje) veikė vakarinės gimnazijos (nuo 1949 m. – vidurinės mokyklos) klasės suaugusiesiems. Nuo 1954 m. ši mokykla pavadinta Alytaus rajono darbininkų jaunimo vidurine mokykla, 1966 m. – Alytaus 1-ąja vakarine (pamainine) vidurine mokykla, o 1990 m. – Alytaus vakarine vidurine mokykla. Ši mokykla likviduota 1993 m.

                 Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje 1957 m. įsteigta 2-oji vakarinė mokykla, kuri buvo likviduota 1990 m.

                 Visose Alytaus vidurinėse mokyklose, kaip ir visose Sovietų Sąjungos mokyklose, mokymo turinys buvo vienodas, nes darbas buvo organizuojamas pagal tuos pačius mokymo planus, programas ir vadovėlius. Vadovėliai, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros bei Lietuvos istorijos, buvo verčiami iš rusų kalbos. Sovietų okupacinio laikotarpio švietimas buvo unifikuotas, ideologizuotas, o mokyklos buvo vadinamosios komunistinės ideologijos propaguotojomis. Jose, be tradicinių mokymo dalykų – gimtosios ir užsienio kalbų, matematikos, fizikos, chemijos, istorijos, geografijos ir kt., buvo dėstoma rusų kalba, SSRS istorija, SSRS Konstitucija, visuomenės mokslas (vadinamojo mokslinio komunizmo pagrindai) ir kiti sovietinei mokyklai privalomi dalykai. Mokyklose privalomai veikė mokinių pionierių ir komjaunimo organizacijos, mokytojų komunistų partijos organizacijos. Buvo siekiama ugdyti sovietinius piliečius, internacionalistus, sovietinei santvarkai ir komunistų valdžiai ištikimus žmones.

                 Besiplečiančiam Alytuj ir jame statomoms pramonės įmonėms reikėjo daug įvairių sričių specialistų, kuriuos rengė profesinės mokyklos. Prie Alytaus mašinų gamyklos 1961 m. buvo įsteigta Alytaus profesinė technikos mokykla Nr. 9, kurios pavadinimas vėliau daug kartų buvo keičiamas: 1976 m. – Alytaus technikos mokykla Nr. 9, 1982 m. – Alytaus vidurinė miesto profesinė technikos mokykla Nr. 9, 1984 m. – Alytaus 9-oji vidurinė profesinė technikos mokykla, 1988 m. – Alytaus 1-oji profesinė technikos mokykla, 1990 m. – Alytaus politechnikos mokykla, 1995 m. – Alytaus pramonės ir prekybos mokykla (ši mokykla atsirado sujungus Alytaus politechnikos mokyklą su Alytaus tekstilininkų mokykla).

                 Alytaus medvilnės kombinatui specialistus rengė 1966 m. įsteigta Alytaus vidurinė miesto profesinė technikos mokykla Nr. 38, kurios pavadinimas irgi buvo keičiamas: 1984 m. – Alytaus 38-oji vidurinė profesinė technikos mokykla, 1988 m. – Alytaus 2-oji profesinė technikos mokykla, 1990 m. – Alytaus tekstilininkų mokykla, 1995 m. – Alytaus pramonės ir prekybos mokykla.

                 Alytaus „Dainavos" siuvimo fabrikui specialistus rengė 1979 m. įsteigta Alytaus 54-oji profesinė technikos mokykla, kuri nuo 1980 m. vadinosi Alytaus 54-ąja vidurine profesine technikos mokykla, nuo 1988 m. – Alytaus 3-iąja profesine technikos mokykla, 1990 m. – Alytaus siuvėjų mokykla.

                 Įvairioms pramonės šakoms darbininkus rengė 1982 m. įsteigta Alytaus miesto vidurinė profesinė technikos Nr. 57, kuri nuo 1984 m. buvo pavadinta Alytaus 57-ąja vidurine profesine technikos mokykla, o nuo 1988 m. – Alytaus 4-ąja profesine technikos mokykla, 1990 m. – Alytaus statybininkų mokykla.

                 Alytaus profesinio rengimo centras atsirado 2004 m. sujungus į vieną profesinio mokymo įstaigą Alytaus pramonės ir prekybos mokyklą, Alytaus siuvėjų mokyklą ir Alytaus statybininkų mokyklą.

 

Gimnazijų atgimimo dešimtmetis Alytuje

                 Alytaus Jotvingių vidurinės mokyklos pagrindu 2000 m. rugsėjo 1 d. įsteigta Alytaus Jotvingių gimnazija, kurios kūrimo procesas užtruko net 4 metus (nuo 1997 m. šioje mokykloje veikė gimnazijos klasės, tačiau tik 2000 m. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu suteiktas gimnazijos statusas). Tai pirmoji gimnazija Alytuje po daugiau kaip penkių dešimtmečių laikotarpio, kai mūsų mieste nebuvo gimnazijų.

                 Akreditavus Alytaus šv. Benedikto vidurinės mokyklos vykdomą vidurinio ugdymo programą, nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. ši biudžetinė švietimo įstaiga buvo pertvarkyta į viešąją įstaigą Alytaus šv. Benedikto gimnaziją, vykdančią akredituotą vidurinio ugdymo programą, taip pat pagrindinio ir pradinio ugdymo programas. Ši gimnazija tapo viešąja įstaiga, nes turi du steigėjus ir savininkus (dalininkus) – Alytaus miesto savivaldybės tarybą ir Romos katalikų bažnyčios Vilkaviškio vyskupijos kuriją. Tai antroji gimnazija mūsų mieste šiame dešimtmetyje.

                 Akreditavus Alytaus profesinio rengimo centro vykdomą vidurinio ugdymo programą, nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. šioje įstaigoje veikia Gimnazijos skyrius.

                 Akreditavus Alytaus Putinų vidurinės mokyklos vykdomą vidurinio ugdymo programą, šios mokyklos pagrindu nuo 2010 m. balandžio 1 d. įsteigta Alytaus Putinų gimnazija, kuri tapo trečiąja gimnazija Alytuje.

                 Ketvirtoji gimnazija mūsų mieste pradėjo veikti nuo 2010 m. birželio 1 d. – Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija, kuri įsteigta po to, kai Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka buvo akredituota jos vykdoma vidurinio ugdymo programa. Įkūrus šią gimnaziją, iš esmės baigtas gimnazijų formavimo procesas Alytuje. Teliko 2011 m. akredituoti Alytaus jaunimo ir suaugusiųjų mokyklos vykdomą vidurinio  ugdymo programą ir įsteigti joje (jeigu vidurinio ugdymo programa bus akredituota) Gimnazijos skyrių.

 

Alytaus miesto savivaldybės administracijos      

Švietimo skyriaus vedėjas 

Vytuolis Valūnas

2010-09-03